DH pasaulio čempionas

Pasaulio DH čempionatas: oras Šveicarijoje nepavydėtinas, trasa permirkusi vandeniu, komentatoriai įspūdingi, o dviratininko įgūdžiai dar įspūdingesni 3 minutės gražaus ir tuo pačiu linksmo reginio.

Nerezultatas Molėtuose. III dviračių maratono etapas

Kaip trys draugai laimės po Molėtų mėlynu dangum ieškojo. Paieškos prasidėjo gerokai popiet, šeštadienį(2011 liepos 16d.). Nuvykę prie Bebrusų ežero tikėjomės lengvo chill out’o po pušele, bet mūsų lūkesčiai buvo gerokai viršyti – patyrėm nemaža nuotykių pirmas netikėtikumas tai, jog neradome jokio neprivatizuoto pakrūmio, kur būtų galima prisiglausti nakčiai. Juolab nenorėjome tolimos stovyklavietės nuo Belvilio viešbučio, kur vyks maratono startas. Važiavom traktorių išvagotais keliais, palengva slinkom per žolynus ir smilgynus vis tikėdami, jog už posūkio laukia kurortas. Beieškodami ramaus kampelio, pravažiavom dalį trasos, kuria ryt dulkėdami dums 700 dviratininkai. Sulaukėm ir kitos staigmenos, sustreikavo technika. Tiksliau automobilis in the middle in nowhere. Kągi buvo aišku, jog toli nesitampysim miško keliais. Reikėjo vietos nakvynei.

Futurama dviračių rinkoje

Gal tai dviejų ar penkių metų perspektyva. Spręskite patys. Bet žinant hibridinių automobilių skautę Toyota bei jos novatoriškumą gali tapti realu, jog pirkdamas naują Prius ar Auris automobilį gausi ir aukštos klasės dviratį. Dviračių gamintojo Parlee ir Toyota inžinierių bendras darbas:

Komentaras: tai jau nemechanika, tai kompiuterizacija, kas man atrodo futuristiškai ir nelabai patraukliai. Dizainui dešimt balų

Dviračio laikymo idėjos namuose

Atsiradus poreikiui patalpinti dviratį mažoje erdvėje suskubau ieškoti sprendimo. Didėjant ekonominių būstų paklausai bei mažėjant laisvai erdvei namuose ar tiesiog neturint garažo, rūsio ar kitos patogios vietos, kurioje būtų galima patalpinti savo dviratę transporto priemonę internete radau keletą įdomių idėjų. Vieni pasiūlymai tinka butams su aukštomis lubomis, antri tinkami interjero sprendimams, bet visi iki vieno siekiant sutaupyti vietos. Nežiūrint į tai kokio lygio tavo “Ereliukas” bei ar esi tinginys ir po kiekvieno pasivažinėjimo neplausi savo dviračio – pateikiu rastus variantus

Vilniaus maratonas. II etapas

Dargana, purvas ir dviratis pasirodo puikiai derantys dalykai. Taip prasidėjo mūsų antras 2011m. Maratonų Taurės etapas Vilniuje. Dviračių entuziastų pasirodo nesulaikys nei lietus, nei šlapia dirva.
Trasa buvo iššukuota jau prieš mėnesį, tad dauguma žinojo kiekvieną smėlio kauburėlį, kiekvienos šaknies pasvyrimo kampą, numatę kaip ims vieną ar kitą posūkį, kaip įveiks nusileidimą ar pakilimą. Bet lietus, pripažinsiu, daug kam pakišo koją: kam trūko grandinė, kas nulaužė švaistiklį(pedalą)… Jau nekalbu, kaip nuostabiai žvaigždžių blokai šoko pasutpolkę, o grandinės dar linksmiau griežė į taktą.

Atsiminimai iš Barselonos. 2011 m. gegužės 12d. – 4 diena.

Deja, mūsų epopėja artėja į pabaigą. Paskutinę dieną pasyviai šniukštinėsim šiaurines Barselonos gatveles. Esam kiek pavargę: kojos nebe taip lengvai neša į priekį, o ir akys nebe tokios žvitrios. Bet jaučiamės laimingi. Pamažėl žingsniuojam prie metro stotelės. Vyksim pasidairyti į finansų centriuką, esantį visiškai greta Maria Cristina stotelės. Viens du ir puikaus viešojo transporto dėka mes jau vietoje. Lipant iš požeminės stotelės, kad ims saulė pliekst akysna. Kągi kągi reikia akinių nuo saulė. Imam Justės akinius, dedam ant nosies, ką jūs pagalvosim, turkšt ir stiklo nėra. Vieną sekundę buvo, kitą nebėr. Sulūžo rėmelis. O akiniai Polar – kaina turėtų atitikti kokybę. Pirma fotoaparatas, dabar akiniai… Nieko, neprarandam nuotaikos ir žvalgomės kur pakliuvom. Gražūs architektūriniai ir inžineriniai paminklai, kuriuose jau radom ir per keletą aukštų išsidėsčiusius prekybcentrius. Pažioplinėją lendam laukan. Žinom, jog esam tik 15 minučių kelio nuo FC Barcelona stadiono, tad patraukėm į pietus. Norisi pamatyti tą monstrą talpinantį beveik 100.000 žmonių. Iš esmės, vienu metu varžybas gali stebėti visi Panevėžio miesto gyventojai.

Atsiminimai iš Barselonos. 2011 m. gegužės 11d. – 3 diena.

Štai tokia spalvų palete mus pasitinka ryto spindulių nušviestos Barselonos gatvės. Turgaus diena. Judesys ir minios žmonių tik pravėrus hostelio duris įtraukia į visiškai kitokį pasaulį. Turgelio koordinatės: Hospital gatvė visiškai greta La Ramblos. Labai populiari prekyba želatinais ir drebučiais, marinuotais vaisiais ir uogomis, riešutais, arbatomis bei prieskoniais. Didžioji dauguma prekeivių vietiniai ispanai. Neabejoju, jog verslas neišsilaikytų nuožmioje konkurencinėje kovoje, kadangi kainos nesiskiria, iš pažiūros ir produktai tie patys – juos maitina tik lojalūs klientai.
Pėdinam link turistų informacijos būdelės Pl. Catalunya aikštėje. Šiandien vyksim užmiestin, į Monserato vienuolyną. Bet nespėjus atsikvėpti centrinės gatvės pašonėje išdygsta didžiulis kvapų ir spalvų rojus – Mercat de Sant Josep de la Boqueria. Tai tikrasis maisto turgus.

Atsiminimai iš Barselonos. 2011 m. gegužės 10d. – 2 diena.

Ima birbinti žadintuvas. 6 valandų nelengvas miegas ir jau sveikinam rytą. Pavadinčiau adaptaciniu periodu. Apsidairom kur apsistojom. Kėdė, stalas, dvigulė lova, WC, dušas ir langas į vidinį kiemą. Prabangos detalė – TV grėsmingai kabantis virš lovos. Erdvės maža, sienos ir lubos nupeckiotos glaisto ir “špakliaus” deriniu. Spalvos pastelinės, ramios, dominuoja žalia pakiuskuoju galva ir mąstau: tereiktų ūkiškų lietuvio rankų, kelių šimtinių ir noro, jog kambarėlis taptų tikrai jaukiu kampeliu.
Norisi valgyti, skrandis burzgia, einu pas vadovybę pusryčių. Visgi “everything included”. Vadovybė, tai menedžeris iš Vidurio Azijos ir priimamojo staliukas nuklotas brošiūromis, miesto žemėlapiais, turistiniais pasiūlimais ir pan. Vadybininkas pasitinka su šypsena, prižada pusryčius ir sulčių. Pusryčiams kavos puodelis dydžio su lyg putpelės kiaušiniu bei saldumynai: po keksiuką ir pyrago gabaliuką.

Apokalipsinis žmogaus pėdsakas Kalifornijoje

Saltono jūra ir jos kurortas primena vieną iš tų miestų vaiduoklių, kurie masina vaizduotę, kelia milžinišką susidomėjimą, bet tuo pačiu ir baimę. Vaizdas kaip šiaurės Ukrainos mieste – Černobylije. Skirtumas tik tas, jog Saltono jūros regionas amerikietiškos kultūros palikimas. Daugiau apie šį mistinį miestą Kalifornijoje rasite wikipedia svetainėje.

Atsiminimai iš Barselonos. 2011 m. gegužės 9d. – 1 diena.

Po avia bilietų įsigyjimo praėjo daugiau nei mėnuo. Pagaliau po 2 metų darbo, pirmos atostogos ir išvyką į svečią šalį. Poilsis…
Keliausime dviese: aš ir mano mergina. Kelionės tikslas: Barselona. Kodėl? Spontaniškas apsisprendimas ir kolegės patarimas. Lėktuvas iš Vilniaus pakyla po 15h., tad neskubėdami baigiam krautis daiktus, pasitikrinam ar piniginėje guli pasas, lėktuvo bilietai ir eurai viskas vietoj – ready to go. Važiuodami link oro uosto stabtelim parduotuvėje simbolišikai prigriebiam “Karališko” šokolado Jamie, Justės draugei, kuri pasitiks mus Prahos oro uoste ir praves kelių valandų ekskursiją, Nomedos šokoladukų ir toliau į trasą.
Ką gi kylam iš Lietuvos. Mūsų kaimynai lėktuve dvi jaunos šeimos su pirmagimiais. Tėvams poilsis, vaikams žaidimas, o mums pramoga buvo su lelikais žaisti savotiškas slėpynes, šypsotis ir juoktis draugia su aplinkiniais iš vaikiukų lengvabūdiškumo. Pusantros valandos skrydis ir 900km atstumas ištirpo taip greitai kaip žiemą tirpsta sniegas ant šilumininkų vambzdžių.